|
Virgilijus Alekna Vienas svarbiausių mano tikslų – gauti tinkamą išsilavinimą.
Džiaugiuosi, kad Universitetas, kaip nė viena kita mokomoji įstaiga, atsižvelgia į didelio meistriškumo sportininkų sudėtingą situaciją – norą įgyti išsilavinimą suderinant su labai įtemptu pratybų, varžybų tvarkaraščiu, ir sudaro visas sąlygas mokytis, studijuoti tokiu laiku ir spartumu, kad įmanoma tuo pačiu laiku ir garsinti Lietuvą, ir semtis žinių. |
|
Rūta Garkauskaitė-Būdienė Mūsų planeta – ne vieta dykinėti.
|
|
Vladas Garastas
Toliau skaitykite Čia. |
|
Henrikas Giedraitis Išsirinkus profesiją ją reikia gerbti ir mylėti, dirbti sąžiningai.
|
|
Jonas Juozaitis ir Povilas Juozaitis nacionaliniai sporto treneriai.
|
|
Vaclovas Kidykas Sportiniai laimėjimai auga kartu su žiniomis.
Toliau skaitykite Čia. |
|
Laimutis Makauskas Mokytis ir sportuoti taip, kad paskui būtų galima didžiuotis savo pasirinkta specialybe.
Toliau skaitykite Čia. |
|
Edas Nickus
Toliau skaitykite Čia. |
|
Algirdas Paulauskas - Lietuvos moterų krepšinio rinktinės, pajėgiausios Lietuvos moterų klubų komandos „TEO“ (”Lietuvos telekomo“) vyriausiasis treneris:…esu dėkingas savo aukštajai mokyklai, pavydžiai žiūriu į studentus.
|
|
Antanas Sireika - už tai, kas esu dabar, dėkoju savo Alma Mater.
|
|
Aleksas Stanislovaitis
|
|
Genadijus Sokolovo 1991–1992 ir 1994–1995 m. dirbo Plaukimo katedros vedėju, 1992–2000 m. – Trenerių fakulteto dekanu.
|
|
Aivaras Ratkevičius
|
|
Povilas Karoblis
|
|
Kęstas Miškinis
Toliau skaitykite Čia. |
|
Algirdas Raslanas - pradėjęs tyrinėti irkluotojų techninį parengtumą, jų sportinį rengimą vėlesniuose darbuose nagrinėja platesnę problemą: didelio meistriškumo sportininkų rengimą svarbiausioms varžyboms. Vienu svarbiausių mokslinių tyrimų rezultatų – sukurta didelio sportinio meistriškumo sportininkų rengimo sistema Lietuvos sąlygomis.
Toliau skaitykite Čia. |
|
Jordanas Poškaitis - „Buk atsargus su norais,nes jie gali išsipildyti“, teigė nežinomas autorius.
|
|
Virginijus Mikalauskas
|
|
Evaldas Kandratavičius
Esu šios aukštosios mokyklos absolventas, tačiau man, kaip ir daugumai kitų, nuo žaidimų ir nerūpestingo gyvenimo teko pereiti prie atsakomybės, savarankiškumo, pareigų. Tapome savo sričių specialistais, bet ar kada pagalvojame, kaip yra nelengva tapti tuo, kuo esame. Dabar daug kas lengviau, bet paaugliui, ką tik baigusiam mokyklą, yra sunku mąstyti kaip suaugusiam ir planuoti ateitį – kuo būti, ko siekti!? Mano manymu, tai vienas iš sunkiausių šio amžiaus tarpsnio sprendimų ir jeigu su artimųjų ar draugų pagalba pasirenkame, tai net ir tada pasiekti nėra lengva. Noras pažinti ir tobulėti, begalinis domėjimasis ta veikla, kurią pasirinkai, atkaklus darbas, o taip pat aplinka ir žmonės, kurie tave supa – tai veiksniai darantys didžiausią įtaką sėkmės formulei. Ir jeigu dauguma vertinimų priklauso nuo mūsų pačių, tai aplinkai, kurią jau pasirinkome, daryti įtaką sudėtinga, todėl labai svarbu nesuklysti. Toliau skaitykite Čia. |
|
Neringa Gudėnaitė
Ji Dievo apdovanota ne tik įstabiu grožiu, bet ir stipria valia. Neringa ilgai gydėsi, iškentė kelias operacijas. Sportinė karjera nutrūko, bet gyvenimas tęsėsi ir jai, kaip tai žolytei, teko prasikalti per asfaltą. Toliau skaitykite Čia. Profesorė Audronė Dumčienė |
|
Ričardas Reimaris
Lietuvos kūno kultūros akademijoje įgytas profesines žinias, naujausias treniravimo metodikas galiu pritaikyti praktiškai, o aukštos kvalifikacijos pedagogai ir treneriai savo pavyzdžiu įskiepijo atsakingumo, darbštumo bei pagarbos pedagoginiam darbui jausmą. Lietuvos vaikinų (U16) krepšinio rinktinės, 2010 m. Europos čempionate iškovojusios sidabro medalius, fizinio parengimo treneris. Nuo 2010 m. Latvijos krepšinio komandos Ventspilio ,,Ventspils“ fizinio parengimo treneris. Latvijos krepšinio čempionate „Ventspils“ dukart iškovojo sidabro medalius.
|
|
Justinas Gasiūnas Sporto psichologijos magistras, LSU 2009 Kvalifikacijos: UEFA B futbolo trenerio licenzija; FA level 2 vartininkų rengimo licenzija; UEFA B vartininkų rengimo licencija. Sportinė karjera : Jonavos Lietuvos futbolo klubas; Kauno LKKA vėliau Kauno LKKA ir Teledema futbolo klubas; London Tigers FC. Trenerio karjera : 2009 m. Kauno LKKA ir Teledema dublerių komandos treneris ( 3 vieta LFF dublerių pirmenybėse); 2010 – 2011 m. Pro Touch Soccer Academy, Londonas – vartininkų vyr. treneris; 2011 m. Birželis – Darbas su Lietuvos U19 vaikinų futbolo rinktine; Brentford F.C. Academy, Londonas – U21-U17 vartininkų vyr. treneris; vartininkų departamento vadovas; Westway Sport Development Trust, Londonas – vartininkų mokyklos vadovas. Rungtyniaudamas vartininko pozicijoje pradėjo suvokti, jog futbolininko ir ypač vartininko žaidimui smarkiai įtaką daro jo psichologinis pasirengimas, todėl tik baigęs bakalauro studijas Lietuvos kūno kultūros akademijoje nusprendė toliau gilinti savo žinias būtent psichologijos srityje. Pasak absolvento, „dirbant futbolo vartininkų treneriu reikia daug dėmesio skirti jų psichologiniam ir socialiniam rengimui. Rungtyniaujant šioje pozicijoje būtent psichologiniai veiksniai nulemia vartininko sėkmingą pasirodymą rungtynių metu. Daug dėmesio tenka skirti lavinant vartininkų lyderiavimo savybes, taip pat kelti jų koncentracijos lygį. Studijos Lietuvos sporto universitete paskatino mane daryti būtent tai, ką dabar darau, įskiepijo man norą nuolat ieškoti problemų, domėtis naujovėmis ir pažvelgti į vartininkų trenerio profesiją kitu kampu, daugiau iš akademinės pusės. Taip pat norėtųsi pridurti, kad studijos SPS labai praverčia ne tik darbe bet ir gyvenimiškose situacijose. Žinojimas kaip valdyti savo emocijas bei kaip atitinkamai elgtis įvairiose situacija prideda daug pasitikėjimo savo jėgomis, leidžia ramiai įvertinti gyvenimiškus įvykius ir priimti racionalesnį sprendimą. Studijos padėjo man atrasti save ir pradėti formuoti asmenybę savyje". |
Vienas iš svarbiausių tikslų mano gyvenime buvo ir yra gauti tinkamą išsilavinimą, kad ateityje savo nemenką sportinę patirtį, parėmęs teorinėmis žiniomis, galėčiau perduoti augančiai kartai, vaikams. Esu be galo dėkingas Lietuvos sporto universietui, kad turiu galimybę siekti šio savo tikslo. Lietuvos sporto universitete turėjau garbės mokytis, studijuoti pas pačius kompetentingiausius dėstytojus – ne tik teorijos žinovus, bet ir praktikus.
Ėjau mamos, tėčio ir tetos – pasaulio stalo teniso vicečempionės Astos Giedraitytės-Stankienės keliu.
Lietuvos rinktinės (1980–1988 ir 1992–1997), Kauno „Žalgirio (1979–1989) vyriausiasis treneris.
Dar moksleivis buvo pakviestas į Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandą, paskui joje žaidė 12 metų, iš jų 10 metų buvo tos komandos kapitonas, dar vėliau – vienas „Žalgirio“ komandos, 1986 m. laimėjusios Tarpžemyninę taurę, trenerių, H. Giedraitis: Mokiausi Kūno kultūros institute 1959–1963 metais. Tada čia mokėsi visi geriausi sportininkai, sudarę Lietuvos rinktinės pagrindą. Mokydamasis institute kartu žaidžiau „Žalgirio“ meistrų komandoje. Tuo metu įvairius dalykus mums dėstė tikri savo profesijos žinovai: V. Timleris, A. Zaboras, A. Klimavičius, J. Tiknienė, R. Kuprienė ir daugelis kitų.
Nuo 1986 m. dirbame kartu Birštono sporto centre sportinio ėjimo treneriais. Esame išugdę gražų būrelį tarptautinio lygio ėjikų: Sigitą ir Arvydą Vainauskus, R. Arbačiauską (pasaulio jaunimo 20 km sportinio ėjimo rekordininką nuotolio), D. Zujų (Atlantos, Sidnėjaus olimpinių žaidynių dalyvį), S. Milušauskaitę ir kt.
Taip jau gyvenimas susiklosto, kad norime mes tai pripažinti ar ne, laimėjimai sporte auga kartu su žiniomis, kurias įgyjame vienoje ar kitoje mokykloje.
Mano sportinių įgūdžių pradžia… Nemuno šlaitai. Nuo paauglystės dirbau fizinį darbą, į mokyklą bėgiojau įveikdamas 3 km nuotolį, o paskui dar kasdien po tris kartus į statų Nemuno skardį ir nuo jo. Baigęs vidurinę, neabejojau kurią aukštąją mokyklą pasirinkti – tai Kūno kultūros institutas. Šiaip taip ištrūkęs iš Karo mokyklos, paskutiniu momentu spėjau išlaikyti stojamuosius egzaminus į savo svajonių mokyklą – Kūno kultūros institutą. O toliau viskas sekėsi puikiai.
Jau beveik trisdešimt metų Kūno kultūros akademijos dėstytojas, krepšinio treneris, palydėjęs į gyvenimą ne vieną dešimtį gerų krepšininkų, trenerių: Daugelio žmonių gyvenimą, jo sėkmę lemia atsitiktinumai. Mano svajonė, dar mokantis Marijampolės vidurinėje mokykloje, buvo studijuoti Kūno kultūros institute. Pagrindą sudarė tai, kad mano treneriai sporto mokykloje buvo instituto auklėtiniai V. Virbickas ir J. Storpirštis. Šie žmonės mane sužavėjo profesionalumu, meile savo darbui, gebėjimu bendrauti su įvairių profesijų žmonėmis.
Įstojau į Kūno kultūros institutą 1977 m., baigiau 1981 m. Išsipildė mano svajonė – tapau būtent tos aukštosios mokyklos studentu! Mokyklos suole buvau vidutiniokas, bet mokslai institute man taip patiko, kad įsibėgėjęs tapau pirmūnu ir baigiau raudonu diplomu (su pagyrimu – S. S.)
Ar tik simbolinis sutapimas, ar tikrosios trenerio brandos pažymėjimas buvo tai, kad 25-erių trenerio veiklos sukaktuvių metais A. Sireikos treniruojama Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė tapo Europos čempione. Greičiau – tai tikras trenerio, nuėjusio ilgą, nelengvą vaikų, paauglių, paskui vienų geriausių Lietuvos klubų komandų (Šiaulių „Šiauliai“, Kauno „Žalgiris“), galiausiai Lietuvos rinktinės trenerio kelią, brandos požymis ir užtarnautas (likimo nepamirštas) savotiškas atlygis už atiduotus krepšiniui, jo gerbėjams gražiausius gyvenimo metus.
Lengvosios atletikos katedros dėstytojas (1985–1998), šios katedros vedėjas (nuo 1998 m.) yra Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyr. treneris. Tikslingai taikydamas sporto mokslą ir kitų mokslų išvadas sportinio lengvaatlečių rengimo praktikoje yra išugdęs ne vieną Lietuvos rekordininką, parengęs rinktinės narių.
1996 m. apgynęs biologijos mokslų daktaro disertaciją, 1998–2002 m. dėstytojavo Kopenhagos (Danija), 2002–2005 m. – Sunderlando (Jungtinė Karalystė)universitetuose, nuo 2005 m. dirba Aberdyno (Škotija) universitete. (
Žmogus gimsta epochoje: jis jos nepasirenka. Mūsų epochoje karai, okupacija, suirutė palietė mus visus, o tuo labiau mūsų studijas. Mūsų kartos gyvenimo ir sportavimo istorija sudėtinga ir pamokanti. Lietuva mus visus išaugino. Su nuostaba ir susijaudinimu narpliojame seniai prabėgusių dienų įvykius ir dar kartą akis akin susiduriame su tų įvykių dalyviais – Lietuvos kūno kultūros instituto dėstytojais, treneriais, mokslininkais, sportininkais, dar kartą akivaizdžiai pamatome kokie atkaklūs, darbštūs ir sumanūs jie buvo. Dėl jų ir mūsų svajonių sportas tapo neatskiriama mūsų pasaulio, mūsų gyvenimo būdo, kultūros, sveikatos dalimi. Mums institutas sudėjo gražią mūsų gyvenimo istorijos dalį, išgyvenome mokyklą, kurioje brendo sporto, mokslo, krašto patriotizmas, jaukiausia, brangiausia, niekuo nepakeičiama unikali dalis, savotiškas prisirišimas ir buvimas. Įsitikinęs teigiu, kad institutas sukūrė mano gyvenimo dorovinį ir mokslinį pamatą, tikiu jo gražia, išmintinga ateitimi, jaučiu pareigą branginti šią mokyklą, jos tradicijas, mokslą. Mes sportui paaukojome tiesiogine prasme žydinčią jaunystę, todėl privalome susimąstyti ir ginti sporto vertybes ir savo pasirinkimą.
Jo mokslinio tyrimo krypčių spektras gana įvairus ir platus. 1975 m. apgynęs pedagogikos mokslų kandidato (daktaro) disertaciją, kurioje nagrinėjo didaktines pamokos efektyvinimo problemas 265, paskui gilinosi į šeimotyros, sportininkų psichinių galių stiprinimo, trenerio veiklos optimizavimo pedagogikos požiūriu, kūno kultūros, sporto specialistų rengimo ir kitas edukologijos problemas.
Nuo mažens besidomint sportu, skaitant „Sporto“ laikraštį daug informacijos būdavo pateikiama apie Kūno kultūros institutą, jo sporto laimėjimus ir galimybes įgyti specialų ir specifinį išsilavinimą, būti tokiems, kaip mūsų kūno kultūros mokytojai ir treneriai, o jie tuo metu regėjosi mūsų idealais. Eiliniam kaimo vaikui menkai pasiekiamas atrodė Panevėžio sporto mokykla-internatas, o Kūno kultūros institutas atrodė sunkiai įveikiama tvirtovė. Vis dėlto mano treneris Petras Albertavičius įkalbėjo išbandyti laimę ir stoti į Kūno kultūros instituto Pedagoginį fakultetą ir pasirinkti ne lengvąją atletiką, kurią kultivavau, o irklavimą. Visų pirma dėl to, kad mažesnis konkursas ir lengviau įstoti. Irklavimas bent iš spaudos atrodė patraukli sporto šaka, tačiau tikrovėje pasirodė labai sunki, nors ir intelektuali.
Nuo mažens svajojau tapti treneriu arba kūno kultūros mokytoju ir ši svajonė išsipildė. Esu dėkingas Lietuvos kūno kultūros akademijos dėstytojams, kurie mokydami mane, padėjo pasiekti savo tikslų. Akademijoje įgytas žinias panaudoju savo sportinių rezultatų siekimui, taip pat jos naudingos versle ir kasdieniame gyvenime.
Lietuvos kūno kultūros institutą (dabar Lietuvos kūno kultūros akademija) baigiau 1993 m.
„ Tuo kuo tapome, turime būti dėkingi savo mokytojams“
1997 metais į Lietuvos kūno kultūros akademijos Trenerių fakultetą Sporto pedagogikos programą mokytis įstojo Neringa Gudėnaitė. Studijuodama LKKA mergina aktyviai sportavo, dalyvavo įvairiose varžybose. Neringa dalyvavo Europos moterų dziudo čempionate, kuriame užėmė prizinę vietą ir buvo išrinkta „Čempionato miss“. Grįžus iš čempionato merginos laukė sunkus gyvenimo išbandymas. Ukmergėje ją užpuolė vagys, norėję atimti nenuosavą automobilį. Nors ir sunkiai sužeista, Neringa liko nenugalėta.
Didžiuojuosi, kad baigiau Lietuvos kūno kultūros akademiją. Jau vidurinėje mokykloje svajojau studijuoti šioje sportininkų, sporto specialistų, trenerių rengimo kalvėje. Manau, kad vienas svarbiausių žmogaus tikslų yra įgyti norimą išsilavinimą, leidžiantį atsiskleisti asmenybei ir pasiekti profesinių aukštumų. Ne veltui sakoma: patyrinėk, ką tikrai mėgsti daryti, ir tai veiklai skirk visas savo jėgas.