Inkstų tyrimas : ką svarbu apie jį žinoti?

Inkstų ligos gali progresuoti be jokių simptomų, todėl jas gydytojai laiko vienomis klastingiausių. Kartais lėtinė inkstų liga pasireiškia tokiais simptomais, kurie ne visada leidžia suprasti, kad negalavimai atsirado būtent dėl inkstų veiklos pakitimų: pacientas gali skųstis pykinimu, padidėjusiu kraujo spaudimu, miego sutrikimu, apetito stoka, silpnumu ir kojų tinimu. Jei pasireiškia bent vienas ar keli išvardinti simptomai, pacientui gali būti skiriamas inkstų tyrimas, kurio metu bus nustatomos atsiradusių negalavimų priežastys.

Apie inkstų tyrima Medicina Practica laboratorijose skaitykite šioje nuorodoje.

Kas didina riziką susirgti inkstų ligomis?

Rizika susirgti inkstų ligomis yra didesnė, jei pacientas yra rūkantis ir piktnaudžiaujantis alkoholiu. Didesnė rizika kyla ir tuomet, jei pacientas turi antsvorio ir daug laiko praleidžia šaltyje, taip pat tam turi įtakos infekcinės ligos, apsinuodijimas tam tikromis medžiagomis, ir t.t. Net trečdalis uždegiminių inkstų ligų atsiranda kaip komplikacija dėl iki galo neišgydytų peršalimo ligų.

Inkstų ligų prevencija

Prevencija yra geriausias visų ligų gydymas, todėl visada svarbu pasistengti, kad tam tikrų susirgimų pavyktų išvengti. Inkstų ligos – taip pat nėra išimtis, todėl būtina pakankamai dėmesio skirti sveikai gyvensenai, o atvėsus orams šilčiau apsirengti. Inkstų tyrimas padeda nustatyti ligas pakankamai ankstyvoje stadijoje, tad tuomet, jei įtariami tam tikri inkstų pakitimai, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Inkstų funkcionalumo vertinimui įprastai pakanka kelių pagrindinių tyrimų, todėl vizito pas gydytoją nereikėtų atidėlioti.

Kas yra nustatoma tyrimo metu?

Inkstų tyrimas yra atliekamas iš kraujo, kuriame tiriama šlapalo ir kreatino, kalio, natrio, fosforo, kalcio bei albumino koncentracija. Šlapalas ir kreatinas – tai medžiagos, kurios yra su šlapimu pašalinamos per inkstus, todėl didesnė jų koncentracija leidžia įtarti inkstų ligas. Kalis, natris, fosforas ir kalis padeda palaikyti vidinį terpės stabilumą, o šių mikroelementų nuokrypiai įspėja apie inkstų pakitimus (pavyzdžiui, kalio kiekio padidėjimas dažniausiai yra susijęs su inkstų nepakankamumu). Albuminas – tai kraujyje cirkuliuojantis baltymas, kurio mažesnė koncentracija gali įspėti apie inkstų pažeidimus. Atlikus paprastą, iš kraujo atliekamą inkstų tyrimą, galima ganėtinai tiksliai nustatyti tam tikrus pakitimus, todėl vėliau gali būti skiriami papildomi tyrimai (taip pat gali praversti ir šlapimo tyrimas).

Nors inkstų tyrimas dažniausiai atliekamas jau tada, kai pacientas pastebi tam tikrus pakitimus, tačiau jį yra pravartu atlikti kiekvienam, besirūpinančiam savo sveikata. Tereikia paimti kraujo mėginį, ir netrukus bus galima nustatyti, ar inkstuose nėra tam tikrų pakitimų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>