Kategorija: Sveikata

Krūtų didinimo operacija – tai ne tik estetinis sprendimas, bet ir fizinis pokytis, reikalaujantis atidžios reabilitacijos. Sportas – daugelio moterų gyvenimo dalis, todėl natūraliai kyla klausimas: kada ir kaip saugiai grįžti prie aktyvios veiklos po implantų įdėjimo?

Ar galima bėgioti, kelti svorius, daryti jogą, ar viso to teks atsisakyti visam laikui? Ar krūtų didinimas apskritai keičia gyvenimą?

Ką sako chirurgai?

Plastikos chirurgas Saulius Vikšraitis ramina: „Sportas po krūtų didinimo yra visiškai įmanomas – bet tam reikia laiko, kantrybės ir disciplinos. Netinkamai pradėtas fizinis krūvis gali išprovokuoti komplikacijas ar pabloginti estetinį rezultatą, todėl grįžimas turi būti laipsniškas.“

Kodėl sportuoti iš karto negalima?

Po operacijos audiniai patiria mechaninį poveikį – tai chirurginiai pjūviai, patinimas, implantų integracija į aplinkinius audinius.

Kūnui reikia laiko:

• Kad susiformuotų tvirtas randas aplink implantą (kapsulė).
• Kad oda ir raumenys prisitaikytų prie naujo tūrio.
• Kad būtų išvengta siūlių išsiskyrimo ar kapsulinės kontraktūros.

Kada galima pradėti judėti?

Pirmą savaitę:

• Tik lengvas vaikščiojimas.
• Jokio lenkimosi, tempimo, daiktų kilnojimo.
• Negalima kelti rankų aukščiau pečių.

2–4 savaitės:

• Leidžiamas lengvas pasivaikščiojimas lauke.
• Galima grįžti prie sėdimo darbo.
• Vis dar negalima treniruoti viršutinės kūno dalies.

4–6 savaitės:

• Leidžiamos tempimo pratimų variacijos (pvz., lengva joga be krūtinės apkrovos).
• Leidžiama minti dviratį, vaikščioti greitu tempu.

Skaityti straipsnį “Ar galima sportuoti po krūtų didinimo?” »

Lankytis pas odontologą retai – daugelio svajonė. Ne todėl, kad specialistų darbui trūktų pagarbos, o todėl, kad vizitai dažnai reiškia ne profilaktiką, o gydymą. Kad šių vizitų neprireiktų per dažnai, būtina laikytis kelių paprastų, bet labai veiksmingų taisyklių.

Tinkama dantų priežiūra namuose leidžia išvengti ne tik ėduonies, bet ir dantenų ligų, o kartu ir rimtesnių intervencijų, kurias vėliau gali tekti patikėti specialistams, tokiose srityse kaip profesionali chirurginė odontologija Klaipėdoje ar kitur.

Valykite dantis – bet ne bet kaip

Dantų valymas du kartus per dieną – tai būtinybė, tačiau svarbu ne tik dažnis, bet ir kokybė. Naudokite minkštą šepetėlį ir fluoridų turinčią dantų pastą. Valykite bent dvi minutes, apimdami visus dantų paviršius – tiek išorinius, tiek vidinius ir kramtomuosius.

Dar viena dažnai pamirštama taisyklė – valyti liežuvį. Ant jo kaupiasi bakterijos, kurios sukelia blogą kvapą ir gali prisidėti prie dantenų uždegimo.

Nepamirškite tarpdančių

Tarpdančiai – vieta, kur dažniausiai prasideda problemos, nes įprastas šepetėlis jų nepasiekia. Naudokite dantų siūlą arba tarpdančių šepetėlius. Nors tai gali atrodyti sudėtinga ar nereikalinga, šis įprotis kardinaliai sumažina riziką kauptis apnašoms, akmenims ir pradėti dantenų ligoms.

Mityba – ne tik sveikam kūnui, bet ir burnai

Skaityti straipsnį “Kaip prižiūrėti dantis, kad nereikėtų dažnai lankytis pas odontologą?” »

Šiuolaikinis pacientas vertina greitį, patogumą ir galimybę susitvarkyti reikalus vos keliais paspaudimais. Odontologijos klinika Kaune „Aukštėja“ tai puikiai supranta, todėl siūlo galimybę rezervuoti vizitą internetu, bet kuriuo paros metu, be laukimo eilėse ar papildomų skambučių.

Apsilankykite klinikos interneto svetainėje

Pirmas žingsnis – atidaryti oficialų klinikos „Aukštėja“ puslapį. Kai atsidarysite pagrindinį puslapį – ieškokite mygtuko ar skyriaus, pažymėto kaip „Registracija internetu“, „Rezervuoti vizitą“ arba „Užsirašyti konsultacijai“ – dažniausiai jis yra gerai matomas puslapio viršuje arba iššokančiame langelyje.

Pasirinkite paslaugą

Sistema dažniausiai pateiks sąrašą paslaugų arba specializacijų, pavyzdžiui:

• Pirminė konsultacija.
• Burnos higiena.
• Estetinis plombavimas.
• Ortodontinė konsultacija.
• Implantacija.
• Skubi pagalba.

Pasirinkite paslaugą, kuri jus domina. Jei nesate tikri, ką rinktis – galima pasirinkti bendrą konsultaciją, o gydytojas vėliau tiksliai įvertins jūsų poreikius.

Pasirinkite gydytoją (jei reikia)

Kai kurios klinikos leidžia pasirinkti konkretų specialistą. Jei turite gydytoją, pas kurį norite lankytis – pasirinkite jį iš sąrašo. Jei ne, sistema automatiškai parinks pirmą laisvą gydytoją pagal jūsų pasirinktą paslaugą.

Skaityti straipsnį “Kaip rezervuoti vizitą į odontologijos kliniką „Aukštėja“ internetu?” »

Estetiškai patraukli, beveik nematoma, o kartu ir moderni – taip šiandien apibūdinama viena populiariausių ortodontinių alternatyvų – dantų tiesinimas kapomis. Bet ar tai tik stilingas sprendimas? Ar kapos tikrai gali pakeisti breketus, kai kalba sukasi apie veiksmingumą ir rezultatus?

Kas yra dantų tiesinimo kapos?

Kapos – tai permatomos, iš specialaus medicininio plastiko pagamintos ortodontinės plokštelės, kurios palaipsniui stumia dantis į reikiamą padėtį. Pacientui skiriama individualiai pritaikytų kapų seka, kiekviena iš jų dėvima 1–2 savaites.

Jos gaminamos pagal 3D dantų skenavimą, todėl puikiai priglunda ir yra patogios. Be to, pacientas iš anksto mato visą gydymo eigą ir galutinį rezultatą skaitmeninėje vizualizacijoje.

Ar kapos veiksmingos tiek pat, kiek breketai?

Trumpas atsakymas – taip, bet ne visada.

Kapos puikiai tinka:

• jei dantys yra susigrūdę ar turi nedidelius tarpus;
• jei reikia koreguoti nedidelį ar vidutinį sąkandžio sutrikimą;
• jei norima atkurti dantų padėtį po ankstesnio ortodontinio gydymo.

Tačiau sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, kai žandikaulių pozicija reikalauja korekcijos, yra stiprus kryžminis ar atviras sąkandis – breketai vis dar yra laikomi efektyvesniu metodu. Jie leidžia gydytojui tiksliau valdyti dantų judėjimą trimatėje erdvėje.

Ką renkasi pacientai – kapos ar breketai?

Skaityti straipsnį “Dantų tiesinimas kapomis: ar tai veiksminga alternatyva breketams?” »

Apie testosteroną dažnai kalbama kaip apie raumenų, agresijos ar libido hormoną, tačiau šis stereotipas tėra paviršius. Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad testosteronas veikia kur kas giliau – jis daro stiprų poveikį mūsų psichologinei savijautai, emocijoms, gebėjimui susikaupti ir net gyvenimo džiaugsmui.

Ne tik kūnas, bet ir protas

Testosteronas veikia centrinę nervų sistemą, ypač tuos smegenų regionus, kurie atsakingi už nuotaikos reguliavimą, motyvaciją, atlygį ir rizikos vertinimą. Hormonų receptoriai yra hipokampe, amygdaloje, prefrontalinėje žievėje. Tai zonos, kurios yra susijusios su emocijomis, atmintimi, sprendimų priėmimu.

Neuroendokrinologijos tyrimai rodo, kad testosterono kiekio sumažėjimas gali lemti depresijos simptomų padidėjimą, nerimą, apatiją ir net socialinį atsiribojimą.
(Zarrouf et al., 2009, Journal of Psychiatric Practice). Taigi, testosterono kraujo tyrimai padeda nustatyti, ar nuovargio, depresijos ar libido stokos priežastis gali būti hormonų disbalansas.

Testosteronas ir depresija

Vienas svarbiausių ryšių – tarp žemo testosterono ir depresijos. Vyrams, kuriems nustatytas hipogonadizmas (žemas testosterono lygis) – depresijos dažnumas yra žymiai didesnis.

• Tyrimas su daugiau nei 4000 vyrų (Shores et al., 2009) parodė, kad vyrams su žemu testosterono lygiu depresijos simptomų tikimybė padidėja daugiau nei du kartus.
• Kitas tyrimas (Zarrouf et al., 2009) parodė, kad testosterono terapija žymiai sumažino depresijos simptomus vyrams su žemu lygiu.

Skaityti straipsnį “Kaip testosterono lygis veikia psichologinę būklę?” »