Apie testosteroną dažnai kalbama kaip apie raumenų, agresijos ar libido hormoną, tačiau šis stereotipas tėra paviršius. Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad testosteronas veikia kur kas giliau – jis daro stiprų poveikį mūsų psichologinei savijautai, emocijoms, gebėjimui susikaupti ir net gyvenimo džiaugsmui.
Ne tik kūnas, bet ir protas
Testosteronas veikia centrinę nervų sistemą, ypač tuos smegenų regionus, kurie atsakingi už nuotaikos reguliavimą, motyvaciją, atlygį ir rizikos vertinimą. Hormonų receptoriai yra hipokampe, amygdaloje, prefrontalinėje žievėje. Tai zonos, kurios yra susijusios su emocijomis, atmintimi, sprendimų priėmimu.
Neuroendokrinologijos tyrimai rodo, kad testosterono kiekio sumažėjimas gali lemti depresijos simptomų padidėjimą, nerimą, apatiją ir net socialinį atsiribojimą.
(Zarrouf et al., 2009, Journal of Psychiatric Practice). Taigi, testosterono kraujo tyrimai padeda nustatyti, ar nuovargio, depresijos ar libido stokos priežastis gali būti hormonų disbalansas.
Testosteronas ir depresija
Vienas svarbiausių ryšių – tarp žemo testosterono ir depresijos. Vyrams, kuriems nustatytas hipogonadizmas (žemas testosterono lygis) – depresijos dažnumas yra žymiai didesnis.
- Tyrimas su daugiau nei 4000 vyrų (Shores et al., 2009) parodė, kad vyrams su žemu testosterono lygiu depresijos simptomų tikimybė padidėja daugiau nei du kartus.
- Kitas tyrimas (Zarrouf et al., 2009) parodė, kad testosterono terapija žymiai sumažino depresijos simptomus vyrams su žemu lygiu.
Be to, depresija dažnai „užmaskuojama“ – ne pasireiškia liūdesiu, o dirglumu, energijos stoka, abejingumu, o tai dažnai lieka nepastebėta tiek pačių vyrų, tiek gydytojų.
Testosteronas ir nerimas
Nors testosteronas dažnai siejamas su agresija – tyrimai rodo, kad šis hormonas taip pat gali mažinti nerimą, ypač vyrams. Testosteronas veikia GABA (raminamojo neurotransmiterio) veiklą smegenyse ir taip gali turėti raminantį poveikį.
Animal studies ir žmogaus tyrimai (Goetz et al., 2014, Biological Psychiatry) rodo, kad žemas testosterono kiekis siejamas su hiperaktyvia amygdala, kuri yra atsakinga už baimę ir nerimo reakcijas.
Testosteronas ir pasitikėjimas savimi
Vienas įdomiausių aspektų – testosteronas skatina pasitikėjimą savimi, gebėjimą rizikuoti ir socialinį dominavimą. Tai paaiškina, kodėl vyrams su žemu lygiu pasireiškia ne tik nuovargis ar depresija, bet ir abejingumas, uždarumas, mažesnis iniciatyvumas tiek darbe, tiek santykiuose. Kita vertus, per aukštas lygis gali skatinti per didelį impulsyvumą ir rizikos toleranciją.
Testosteronas ir motyvacija
Žemas testosterono lygis dažnai lemia ne tik nuotaikos pablogėjimą, bet ir vidinės motyvacijos praradimą. Vyrai tampa pasyvūs, netenka noro veikti, užsiimti sportu, darbu, socialine veikla. Šį reiškinį galima prilyginti „apatijai“ – būsenai tarp depresijos ir išsekimo.
Pagal tyrimą, publikuotą „Psychoneuroendocrinology“ (2012), testosterono trūkumas tiesiogiai susijęs su sumažėjusiu dopamino išsiskyrimu – neurotransmiteriu, atsakingu už motyvaciją ir malonumo pojūtį.
Testosteronas ir pažinimo funkcijos
Nors mažai žinoma – testosteronas taip pat susijęs su atmintimi ir dėmesio koncentracija. Ypač vyresnio amžiaus vyrams testosterono mažėjimas siejamas su pažinimo funkcijų silpnėjimu.
Ar testosterono terapija padeda?
Daugeliu atvejų – taip, jei yra realus trūkumas. Klinikiniai tyrimai rodo, kad testosterono pakaitinė terapija gali:
- Pagerinti nuotaiką ir energiją.
- Sumažinti depresijos simptomus.
- Sustiprinti motyvaciją.
- Pagerinti miego kokybę.
- Sumažinti nerimą.
Tačiau svarbu pabrėžti – be laboratorinio patvirtinimo testosterono terapija neturėtų būti taikoma. Ji gali turėti šalutinį poveikį, todėl būtina gydytojo priežiūra.